Gyvūnų savijauta labai priklauso ir nuo jų… dantų. Žinia, trūkstant jų, sunkiai sukramtomas ėdalas. Tad apkraunamas žarnynas, skrandis. Iš pradžių alkis neretai būna stipresnis nei dantų skausmas, ir šeimininkai augintinio elgesy nieko įtartino nepastebi. Tikriausiai dėl to veterinarijos ligoninėse keturkojams diagnozuojami rimti kelių dantų pažeidimai.


Viena iš dažniausių dantų ligų – dantų akmenys. Apie 30 proc. šunų serga šia liga. O kai kurių veislių šunis, pavyzdžiui, taksus, špicus, miniatiūrinius pudelius dantų akmenys gali kamuoti jau jauname amžiuje. Jie susidaro iš seilėse esančio kalcio, todėl dažniausiai kenčia arčiausiai seilių liaukų esantys dantys – iltiniai ir krūminiai ( premoliariniai, moliariniai ) viršutiniame žandikaulyje. Akmenų susidarymą skatina ir švelnus maistas, kuris nenuvalo nuo dantų paviršiaus nuosėdų. Seilėse esantis kalcis jungiasi su burnos gleivinės ląstelėmis, baltymais ir bakterijomis. Susidariusi pilkai geltona arba rudai juoda masė tvirtai padengia danties kaklelį. Būna atvejų, kad dantų akmenys taip apdengia dantį, kad šį sunku beįžiūrėti. Kaupiantis akmenims tarp dantų susidaro įvairios nišos, plyšiai. Maisto likučiai juose pradeda gesti, skleisdami nemalonų kvapą. Kartais akmenys siekia net dantų šaknis. Dirginamos dantenos, vystosi jų uždegimai. Tarp dantenų iš dantų susidaro vadinamosios “kišenės”. Jose gendantys maisto likučiai sudaro puikias sąlygas bakterijoms. Dantis apima kariesas, pažeidžiamas net žandikaulio kaulas.

Dantų akmenis pašalinti gali tik veterinarijos gydytojas.